Kodėl žmonės nori vykti dirbti į užsienį? Protų ir darbo jėgos nutekėjimo tendencijos + infografikas

9.2.2017

Žmonių iš Vidurio ir Rytų Europos noras vykti dirbti į užsienį yra gana didelis. Tik 3 iš 10-ties šio regiono darbuotojų nesutiktų vykti dirbti į užsienį. Beveik pusė Centrinės ir Rytų Europos dirbančiųjų norėtų dirbti užsienyje, kelias savaites, mėnesius ar ilgesnį periodą. Tačiau, jie yra išrankesni darbo pasiūlymams. Taip pat darbas užsienyje labiau domina vyrus, nei moteris.

Atsisiųskite šios temos infografiką

Šie rezultatai išaiškėjo atlikus tarptautinę Darbo jėgos migracijos į užsienį apklausą, kurią vykdė Paylab.com (Lietuvoje - www.manoalga.lt) atlyginimų palyginimo portalas 11 Centrinės ir Rytų Europos šalyse, apklausus 35,476 respondentus.

Apklausos duomenimis, 28% respondentų norėtų dirbti užsienyje tik trumpą laikotarpį, kelias savaites ar mėnesius. Bet maždaug penktadalis (19%) nurodė, kad užsienyje galėtų pasilikti ir dirbti ilgiau nei vienerius metus.

Iš apklaustų šalių didžiausią norą dirbti užsienyje išreiškė Čekijos Respublikos (55%), Serbijos (51%), Bosnijos ir Hercegovinos (51%) bei Lenkijos (47%) respondentai. Čekijos Respublikos, Slovakijos ir Slovėnijos darbuotojai pirmenybę teikia trumpalaikiams (kelių savaičių ar mėnesių periodo) darbams užsienyje, o Balkanų šalių respondentai (Serbija, Kroatija, Bosnija ir Hercegovina) labiau linkę išvykti ilgesniam laikui. Balkanų šalių darbuotojai yra lanksteni ir sutiktų dirbti bet kokį darbą, kurį jiems pavyktų surasti. Palyginus su kitomis šalimis, Serbai ir Bosniai nelabai pergyvena ir dėl kalbos barjerų ar nepažįstamos aplinkos. Tuo tarpu, Baltijos šalių darbuotojai rodo mažesnį susidomėjimą darbu užsienyje: 38% lietuvių , 33% latvių, 37% estų nori vykti dirbti į užsienį, be to jiems svarbu ne tik kokį darbą reikės dirbti, bet ir kokios bus darbo sąlygos.

Dėl kokių priežasčių planuojama vykti dirbti į užsienį?

Pagrindinė varomoji jėga, kuri labiausiai skatina darbo jėgos migraciją yra didesni atlyginimai. Kitos svarbios priežastys yra karjeros galimybės, nauja darbo patirtis ir užsienio kalbų įgūdžių patobulinimas.

Svarstant darbo užsienyje galimybes ilgesniam laikotarpiui, dauguma respondentų norėtų, kad būtų galima išvykti kartu su visa šeima, kadangi atsiskyrimas nuo šeimos ir draugų yra didžiausia kliūtis, ypač 25-44 metų amžiaus respondentams, kurie dažniausiai jau yra sukūrę šeimas ir turi mažų vaikų. Kitas svarbus veiksnys  yra darbdavio pagalba persikeliant į kitą šalį, ypač organizaciniais ir administraciniais klausimais.

Darbas užsienyje  labiausiai domina ekspertus ir specialistus

Įdomus pastebėjimas, kad labiausiai darbu užsienyje domisi aukštąjį išsilavinimą (54%) turintys respondentai, palyginimui, dirbti į užsienį ketina vykti 45% vidurinį išsilavinimą turinčių respondentų. Žemesnį išsilavinimą turinčių darbuotojų lūkesčiai būsimam darbui nėra aukšti, pusė iš jų sutiktų dirbti bet kokį jiems pasiūlytą darbą, didžioji dauguma aukštąjį išsilavinimą turinčių respondentų tikisi dirbti toje pačioje srityje, kurioje jie dirba šiuo metu.

Darbu užsienyje ypač domisi statybų, administravimo, klientų aptarnavimo, finansų, sveikatos priežiūros ir IT srities specialistai.

Svarbu paminėti, kad ieškantys darbo galimybių užsienyje, šiuo metu uždirba šiek tiek didesnį nei vidutinį šalyje esantį atlyginimą. Atsižvelgiant į pareigų lygį, dirbti užsienyje ketina kvalifikuoti techniniai darbuotojai (53%), žemesnio ir vidurinio lygio vadybininkai (54%) ir aukšto lygio vadovai (52%).

Darbas užsienyje vilioja ir vyresnio amžiaus darbuotojus

Įdomu, kad dirbti į užsienį vyksta ne tik jauni žmonės. Natūralu, kad didžioji dalis darbo emigrantų yra tarp jaunų, iki 34 metų amžiaus, žmonių, pusė šios amžiaus grupės apklaustųjų neatsisakytų darbo užsienyje galimybių. Tačiau, net ir 35-44 (41%), 45-55 (36%) ir vyresni nei 55 (31%) metų amžiaus darbuotojai norėtų išvykti dirbti į užsienį.

Vyresni darbuotojai turi daugiau gyvenimiškos patirties, dažnai turi jau suaugusius vaikus, o darbas užsienyje gali būti puiki galimybė pasididinti pajamas. Brandūs žmonės palyginus su jaunesniais lengviau susitaiko su ilgalaikiu išsiskyrimu su savo šeima ir draugais. Kita vertus, vyresni darbuotojai dažniau susiduria su kalbos barjerais bei sveikatos problemomis, nei jų jaunesni kolegos.

Darbo jėgos migracijos kliūtys

Beveik pusė apklausoje dalyvausių respondentų vieną iš pagrindinių emigravimo kliūčių nurodė ilgalaikį išsiskyrimą su savo šeima ir draugais. Ketvirtadaliui apklaustųjų neketina vykti dirbti į užsienį dėl kalbos barjero, penktadalis bijo nežinomos aplinkos, apie 15% išreiškė susirūpinimą, kad juos gali diskriminuoti darbo vietoje. Ne tiek svarbios kliūtys yra kelionė (8%) ir baimė dėl galimo sveikatos pablogėjimo užsienyje (7%).

Apklausos infografikas

Apie apklausą

Tarptautinė Darbo jėgos migracijos į užsienį apklausa buvo vykdyta internetu Paylab portaluose 11-oje šalių (Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijos Respublikoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Serbijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje). Apklausa vykdyta 2016 metų gruodžio mėnesį, apklausoje dalyvavo 35,476 respondentai.