Ar Europoje populiarūs Kalėdiniai ir metų pabaigos piniginiai priedai?

Kiek darbuotojų gauna Kalėdinį priedą (13-tą atlyginimą) ir metų pabaigos priedus? Koks šių priedų dydis? Tarptautinis atlyginimų tyrimo portalas Paylab (Lietuvoje – manoalga.lt) atidžiau pažvelgė į Europos šalyse metų pabaigoje darbuotojams mokamus priedus.


Metų pabaigoje įmonės turi galimybę peržiūrėti ir įvertinti veiklos rezultatus. Pradedamos ruošti finansinės ataskaitos, o vadovai vertina veiklos rezultatus pagal nustatytus planus ir stengiasi išreikšti padėką už savo darbuotojų indėlį. Kiekviena įmonė turi išbandytas ir pasiteisinusias priemones, kaip atsidėkoti savo darbuotojams. Paylab nusprendė išsamiai išnagrinėti finansinius metų pabaigos priedus.

Kalbant apskritai, finansiniai priedai nėra savaime suprantama duotybė. Daugelis darbuotojų gali tik pasvajoti apie metų pabaigos piniginius priedus. Įmonėms nėra įprasta metų pabaigoje darbuotojams skirti papildomus piniginius priedus, nepriklausančius prie suderėto atlygio. Darbdaviai dažniau renkasi kitas nefinansinės naudos priemones, tokias kaip Kalėdiniai renginiai darbuotojams ir jų vaikams, mažas dovanėles ar dovanų kuponus.




Dosniausius Kalėdinius priedus gauna Centrinės Europos šalių darbuotojai

Kalėdiniai priedai yra ypatingai laukiami prieš prasidedant Kalėdiniam apsipirkimui. Yra įmonių, kuriose šis priedas yra privalomas darbo užmokesčio komponentas, suderėtas ir įtrauktas į darbo sutartį. Darbdaviai nori išreikšti darbuotojams dėkingumą ir šį priedą suteikia kaip dovaną. Dažniausiai šis priedas yra tam tikras procentas nuo bazinio atlygio ir yra išmokamas kartu su gruodžio atlyginimu dar iki Kalėdų.

Kalėdinės premijos labiausiai paplitusios Kroatijoje, kur iki 44% darbuotojų gauna šį priedą, tačiau jo dydis nėra labai didelis.

Paprastai premija siekia 23% kroatų bazinės algos arba vidutiniškai 185 Eurus. Kalėdiniai priedai taip pat populiarūs Slovėnijoje, juos gauna kas trečias darbuotojas, o priedo dydis lenkia kroatų ir sudaro apie 31% bazinės algos (vidutiniškai 422 Eurų). Balkanuose, Bosnijoje ir Hercegovinoje (15 proc.), Serbijoje (8 proc.) Kalėdų premijos yra šiek tiek mažiau paplitusios, tačiau daug didesnės vertės nei Kroatijoje ar Slovėnijoje. Bosnijoje Kalėdų premija - 78 procentai bazinės algos (625 EUR), o Serbijoje - 86 procentai bazinės algos (481 EUR).

Centrinėje Europoje Kalėdiniai priedai ne itin paplitę, bet sumos dosnesnės. Žmonės gali planuotis didesnius pirkinius, nes jie gauna nuo 720 iki 850 Eurų dydžio bonusus (išskyrus Lenkiją, kurioje priedų suma nėra tokia didelė). Lenkijoje priedus gauna 19 procentų darbuotojų, Slovakijoje - 17%, 14%- Čekijos Respublikoje ir 13 procentų - Vengrijoje. Vengrijoje darbuotojai apdovanojami dosniausiai, jų Kalėdinio priedo dydis siekia 91 procentą bazinio darbo užmokesčio.

Baltijos šalyse Kalėdinę premiją gauna 10% (Lietuvoje) - 13% (Latvijoje ir Estijoje) darbuotojų, o jos dydis neviršija penktadalio bazinės algos (nuo 173 iki 210 Eurų). Tuo tarpu Suomijoje Kalėdiniai priedai skiriami vos 4% darbuotojų, o jų dydis siekia 21% Suomijos bazinio darbo užmokesčio.

C hristmas Bonus Lithuania


Metų pabaigos premijos dažniausiai būna didesnės nei Kalėdiniai priedai

Premijos / komisiniai yra neprivalomi atlyginimų komponentai, kurie iš esmės suprantami kaip pelno dalijimosi premija ir apibrėžiami individualiai, atsižvelgiant į konkrečius tikslus. Paprastai jie mokami metų pabaigoje, kai yra žinoma, ar įmonė pasiekė norimą pelno lygį. Taip pat yra bendrovių, kurios šias premijas moka kas ketvirtį, du kartus per metus arba pabaigus projektą.

Apskritai dosniausios metų pabaigos premijos dažniausiai suteikiamos vadovaujančias pareigas užimantiems darbuotojams. 21-45 proc. aukščiausio lygio vadovų teigia, kad gauna metų pabaigos premijas, kurios dažnai viršija dvigubą bazinę mėnesinę algą. Šios grupės darbuotojai užima aukščiausio lygio vadovaujančias pareigas įvairiose įmonėse, nuo mažų šeimos įmonių iki didelių korporacijų. Šiek tiek mažesnes metų pabaigos premijas taip pat gauna žemesnio ir vidutinio lygio vadovai.


https://www.manoalga.lt/atlyginim%C5%B3-tyrimas


Tarp stebimų šalių, metų pabaigos premijos labiausiai paplitusios Centrinėje Europoje, kur maždaug ketvirtadalis darbuotojų gauna 69 - 86 procentų savo bazinės algos dydžio priedus. Kukliausius priedus (maždaug pusę bazinio mėnesinio darbo užmokesčio) gauna Kroatijos ir Slovakijos darbuotojai. Šios premijos ne itin populiarios Serbijoje, kur jas gauna apie dešimtadalis darbuotojų, bet priedo dydis yra dosniausias - 114 proc. bazinės algos (645 Eurų).

Metų pabaigos priedus Lietuvoje gauna 14% darbuotojų, Latvijoje - 19%, Estijoje -15%. Lietuvoje iš trijų Baltijos šalių skiriami dosniausios metų pabaigos premijos, jos siekia 90% bazinės algos (866 Eurų), Latvijoje - 71% bazinės algos (690 Eurų), Estijoje - 66% bazinės algos (724 Eurų).

Suomijoje populiaresnės nuolatinės premijos, o Kalėdinės premijos nėra pastovios. Apie 19 procentų darbuotojų gauna priedus, kurių dydis yra apie 78% bazinės algos (2365 Eurų).

year-end bonus employee benefits 2017


Naujienos

19
Jun.
Papildomos apmokamos atostogos? – vienas iš patraukliausių priedų darbuotojams

Laikas – pinigai, o šiuo metu papildomos apmokamos atostogos yra vienas iš patraukliausių ir modernių darbuotojams įmonių siūlomų priedų. Paylab.com (Lietuvoje – manoalga.lt) apklausa parodė, kad šis priedas kaip ir lanksčios darbo valandos dabar yra “ant bangos”. Dažniausiai įmonės darbuotojams siūlo 1 -5 papildomas laisvas dienas, viršijančias įstatymais numatytą atostogų laiką. Tačiau kai kuriose šalyse atostogos yra tikra prabanga.

07
Jun.
Aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų atlyginimai auga daug sparčiau

Absolventų darbo užmokestis auga greičiau nei darbuotojų su viduriniu išsilavinimu. Paylab.com - tarptautinio atlyginimų portalo (Lietuvoje – www.manoalga.lt) duomenimis, universitetinis išsilavinimas atsiperka. Atlikta atlyginimų analizė parodė, kad pasiektas išsilavinimo lygis yra vienas iš pagrindinių veiksnių, darančių įtaką asmens darbo užmokesčio augimui. Darbuotojai su aukštuoju išsilavinimu uždirba beveik dvigubai daugiau už vidurinį išsilavinimą turinčius darbuotojus.

07
Jun.
Aukštojo išsilavinimo įtaka atlyginimo dydžiui

Jūsų išsilavinimas greičiausiai turės įtakos jūsų vaikų išsilavinimo krypčiai ir lygiui. Įvairūs tyrimai parodė, kad jei tėvai turi universitetinį išsilavinimą, labai tikėtina, kad jų vaikai taip pat studijuos aukštojoje mokykloje. Tuo tarpu vaikai iš socialiai nepalankios aplinkos, daugiausia dėl savo tėvų požiūrio, turi mažesnius tikslus, lūkesčius ir geresnio gyvenimo perspektyvas. Daugeliui jaunų žmonių aukštasis mokslas padidina teigiamų pokyčių galimybę ir leidžia kovoti su skurdu. Bet ar verta investuoti laiką, energiją ir pinigus studijoms universitete? Paylab.com (Lietuvoje – www.manoalga.lt) pažvelgė į šį klausimą šiek tiek plačiau.